Terapeutas pagal trumpą testą.
Nereikia vieniems narplioti dešimčių profilių. Pagal jūsų atsakymus rekomenduosime tinkamus terapeutus.
2026 m. ataskaita apie lietuvių psichikos sveikatą, lyginant su Vidurio ir Rytų Europos regionu
Naujas „Hedepy“ ir „Ipsos“ tyrimas apžvelgė psichikos sveikatą Lietuvoje ir dar penkiose regiono šalyse: Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Jis parodo, kas mus slegia, kodėl apie tai tylime ir kas trukdo kreiptis į specialistą.
Tarp visų lietuvių – 81 %, tarp 61–70 metų žmonių – 70 %. Dažniausiai slegia stresas (43 %), rūpesčiai dėl pinigų (39 %) ir nerimas (37 %).
Ką tai reiškia?Sunkumai – ne išimtis, o bendra patirtis. Ypač jauniems.
Tarp tų, kurie terapiją jau išbandė, sunku sako net 67 %. Gėdą kaip kliūtį kreiptis pagalbos mini tik 12 %.
Ką tai reiškia?Kliūtis – ne gėda, o paieška.
Bent kartą jį išbandė 29 % – daugiau nei kitose regiono šalyse (21–24 %). Tarp tų, kuriuos pernai kažkas slėgė, – 49 %.
Ką tai reiškia?Pagalbos ieškome. Tik ne visada pas specialistą.
81 % lietuvių per pastaruosius 12 mėnesių kažkas slėgė taip stipriai, kad tai paveikė jų darbą, miegą, santykius ar gebėjimą džiaugtis. 19 % – beveik visą laiką.
Labiausiai tai jaučia jauniausieji: 91 % Z kartos (18–30 m.). Daugiau nei trečdalį jų (35 %) sunkumai slėgė beveik visą laiką. Tarp 61–70 metų žmonių – 70 %.

Dažniausiai mus slegia stresas (43 %), rūpesčiai dėl pinigų (39 %) ir nerimas (37 %). Nerimą lietuviai jaučia dažniau nei bet kurioje kitoje regiono šalyje (kitose 21–31 %). Z kartoje nerimas slegia pusę (50 %), stresas – net 65 %.
Daugelis to nepasakojo niekam. Bet ne todėl, kad gėdytųsi.
69 % lietuvių pernai norėjo su kuo nors pasikalbėti apie savo jausmus ar problemas, bet to nepadarė. Dažniausiai todėl, kad neturėjo su kuo pasikalbėti (23 %). Toliau – negalėjo jausmų išreikšti žodžiais (18 %), nenorėjo būti našta (14 %) ar bijojo kitų reakcijos (14 %). Gėdą dėl savo problemų mini tik 12 %.
Tylėjo dažniau moterys (75 %, vyrai 62 %) ir jaunesni nei 47 metų žmonės (Z karta 85 %, Y karta 77 %).
Terapijos visiškai atsisako tik 20 % lietuvių. Beveik trečdalis (32 %) norėtų ją išbandyti arba jau svarstė, bet dar nenuėjo. Dar 26 % būtų atviri, jei prireiktų. Patirties su terapija turi 22 % (šiuo metu lankosi 6 %).
Jei ne gėda, kas tada sustabdo prie slenksčio?
59 % lietuvių mano, kad rasti tinkamą terapeutą sunku. Lengva tai atrodo tik 18 %, o beveik ketvirtadalis (23 %) nežino, nes niekada neieškojo. Tarp tų, kurie terapiją jau išbandė, sunku sako net 67 %: kas ieškojo, tas žino.
Moterims paieška atrodo sunkesnė (69 %) nei vyrams (48 %). Vyrai dažniau sako, kad niekada neieškojo (32 %). Reikia suprasti, kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras, išsirinkti iš daugybės profilių ir nuspręsti, kuo galima pasitikėti.

„Gėda gali kilti iš baimės atskleisti savo pažeidžiamumą, jausmą, jog patys nebesusitvarkome. Laimei, vis labiau suvokiame, kad nei kūno, nei sielos žaizdų neprivalome gydytis vieni. Vis dėlto, tinkamo terapeuto paieška yra ne tik reikiamos kompetencijos, bet ir gydančio, man rezonuojančio santykio paieška. Tai užtrunka. Svarbu leisti sau ieškoti, kol pamažu ateis jausmas: čia galiu atsiverti ir būti iš tiesų pamatytas (-a).“
Dažniausia kliūtis – pinigai (30 %), o Z ir Y kartose – 37–38 %. Toliau – nežinojimas, kaip rasti gerą terapeutą (18 %), laiko stoka (18 %) ir jausmas, kad problemos nėra pakankamai rimtos (17 %). Gėdą ar baimę būti pasmerktam mini 12 %.
Tarp tų, kuriems paieška atrodo sunki, nežinojimą, kaip rasti gerą terapeutą, mini ketvirtadalis (25 %).
Žinome, kad rasti terapeutą, kuris jus suprastų, gali būti sunku. Išbandykite nemokamą suderinamumo testą: pagal jūsų atsakymus rekomenduosime terapeutus, kurių požiūris atitinka tai, su kuo norite dirbti.
Pradėti testą →Po pirmojo seanso patys nuspręsite, ar tęsite su tuo pačiu terapeutu, ar suteiksite galimybę kitam. Paprasta ir be streso.
Kol ieškome, daugelis pirmiausia išsikalba ten, kur visada kas nors atsako. Telefone.
45 % lietuvių jau naudojo AI įrankį, pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Claude“ ar „Gemini“, emocinei paramai, patarimams apie psichikos sveikatą ar pasikalbėti apie asmenines problemas. Reguliariai – 15 %. Z kartoje tai jau dauguma: 61 %. Moterys AI naudoja dažniau (52 %) nei vyrai (37 %).
Bent kartą AI išbandė 29 % lietuvių – daugiau nei kitose regiono šalyse (21–24 %). Tarp tų, kuriuos pernai kažkas slėgė, AI naudojo 49 %. Ir jis nebūtinai pakeičia terapeutą: tarp AI naudojusių patirties su terapija turi 31 % (tarp visų – 22 %).
Dirbtinis intelektas pasiekiamas bet kada – net ir vidury nakties, kai nenorime nieko trukdyti ar ilgai aiškinti. Ir vis dėlto jokie algoritmai nepakeis gyvo ryšio, kuriame esame iš tiesų matomi ir priimti. Verta AI naudoti atsakingai: kaip papildomą įrankį, o ne kaip terapeuto pakaitalą.
Tyrimas parodė, kad didžiausia kliūtis – ne gėda, o tinkamo terapeuto paieška. Būtent čia „Hedepy“ gali padėti.
Nereikia vieniems narplioti dešimčių profilių. Pagal jūsų atsakymus rekomenduosime tinkamus terapeutus.
Po pirmojo seanso patys nuspręsite, ar tęsite, ar suteiksite galimybę kitam terapeutui. Paprasta ir be streso.
Laiką pasirenkate patys, susitinkate internetu iš bet kurios vietos. Net ir kitą dieną.
Kaip tai veikia? →Kaip cituoti: Šaltinis: „Ipsos“ tyrimas „Hedepy“ užsakymu, 2026 m. rugsėjis.
„Hedepy“ – tai internetinė platforma, kurios tikslas – pasitelkiant technologijas palengvinti kokybiškos psichikos sveikatos priežiūros prieinamumą kiekvienam, padedant sertifikuotiems terapeutams ir specialistams. Per pirmuosius tris mėnesius po paleidimo 2020 m. platformoje įvyko 700 seansų, o 2025 m. – jau 300 tūkstančių per metus. 2021 m. „Hedepy“ pradėjo plėstis į užsienį ir šiuo metu veikia 9 Europos šalyse, vienydama beveik tūkstantį terapeutų. Kad naudotojai rastų tinkamą specialistą, „Hedepy“ siūlo trumpą suderinamumo testą. Be individualios ir porų terapijos, platforma siūlo terapiją paaugliams nuo 13 metų ir psichiatrinę priežiūrą internetu. „Hedepy“ bendradarbiauja ir su įmonėmis: daugiau nei 300 įmonių šią paslaugą siūlo darbuotojams kaip naudą.
Daugiau informacijos: www.hedepy.lt
jore.vaitkute@hedepy.lt
„Ipsos“ internetinė apklausa (CAWI), 2026 m. rugsėjo 1–7 d. Reprezentatyvi 18–70 metų gyventojų imtis pagal lytį, amžių ir regioną.
Lietuva N = 507 · Čekija N = 1006 · Lenkija N = 1008 · Vengrija N = 1010 · Rumunija N = 1001 · Slovakija N = 506. Iš viso 5038 respondentai.
Kartos: Z (18–30 m.) · Y (31–46) · X (47–60) · kūdikių bumo karta (61–70).
Didžiausia paklaida: ±3,1 proc. punkto apie 1000 žmonių imtims, ±4,4 proc. punkto Lietuvai ir Slovakijai. Mažesnėse grupėse ji didesnė (pvz., Z karta Lietuvoje, N = 94: apie ±10 proc. punktų; terapiją išbandę, N = 114: apie ±9 proc. punktus).